Vasario 1-osios popietę, baigėsi tris dienas Hiutenfelde, Vokietijoje, vykęs Europos Lietuvių Bendruomenių pirmininkų suvažiavimas, kurį organizavo Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Europos kraštų reikalų komisija bei Vokietijos Lietuvių Bendruomenė. Šalia gausiai atstovaujamų Europos lietuvių bendruomenių ir Jaunimo sąjungų, suvažiavimo programoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė bei kiti užsienio lietuvių, LR valdžios ir diplomatijos atstovai.

Prasidėjusi nuotaikinga muzikine Vasario 16-osios gimnazijos mokinių programa, suvažiavimo darbotvarkė nestokojo ir rimto darbo bei aktyvių diskusijų. Sesijų metu buvo aptartas praeitų metų suvažiavime priimtų rekomendacijų įgyvendinimas toliau įsigilinant į praktinius Lietuvos institucijų bei užsienio lietuvių organizacijų bendradarbiavimo klausimus. Atskirose sesijose buvo apžvelgtos ELB-ių pastangos minint Lietuvos vardo 1000-metį bei Vilnių - Europos kultūros sostinę 2009 ir supažindinta su svarbiausių šių metų  bendrų renginių - Europos lietuvių lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas" bei XIII-ojo PLB-ių Seimo Vilniuje - planais ir gairėmis.

Dalyvaujant užsienio reikalų ministrui buvo aptarti opiausi PLB-ių ir LR institucijų sąveikos klausimai. Savo kalboje ministras išreiškė padėką užsienio lietuviams, o ypatingai pokario išeivijos kartai už lietuvybės išlaikymą ir nepailstamą jos puoselėjimą bei patikino, jog LRV vertina šias pastangas ir įsipareigoja dirbti išvien su Europos lietuvių bendruomenėmis, sudarant palankias sąlygas tolimesniam lietuvybės išlaikymui bei ieškant ir remiant inovatyvius, kūrybinius lietuvybės išlaikymo garantus. Vienas iš svarbiausių prioritetų vykdant šią užduotį turėtų būti lietuvių kalbos, istorijos ir tradicijų puoselėjimas steigiant ir suteikiant pirmąją finansinę paramą projektams, turintiems savaiminio veikimo potencialą, kaip antai pastaruoju metu aktyviai besikuriančios savaitgalinės lituanistinės mokyklos užsienyje. Ministras taip pat pasisakė už aktyvesnį dalyvavimą ir stipresnį užsienio lietuvių balsą Lietuvos politiniame gyvenime ir pažymėjo, kad dabar yra pats metas teikti siūlymus dėl užsienio lietuvių rinkimų į Lietuvos Seimą, sukuriant sąlygas jiems Seime turėti vieną dvi vietas. „Svarbu, kad milijoninė lietuvių diaspora turėtų savo balsą politikoje" - skatino V. Ušackas.

Bendrų diskusijų metu buvo iškeltas Lietuvos konsulinių įstaigų užsienyje darbo efektyvumo klausimas bei apkalbėti galimi tokių problemų kaip asmens duokumentų ir civilinės metrikacijos išdavimas, balsavimo reguliavimas bei kitų administracinių reikalų sprendimai elektronizuojant šias sferas. Siekiant išvengti finansinių sunkumų, kuriuos šiais metais gali sukelti gerokai sumažintas Vyriausybės biudžetas, aptartos bendruomenių renginių ir projektų finansavimo galimybės pasitelkiant ne tik Lietuvos pinigus, tačiau ir užsienyje ieškant galimų finansavimo šaltinių. Dėmesys buvo atkreiptas ir į neigiamą Lietuvoje gyvenančių tautiečių bei valdžios pareigūnų požiūrį į užsienyje gyvenančius lietuvius ir jų veiklos finansavimą. „Lietuvos „mokesčių mokėtojai" neturėtų nuogastauti, neva neproporcingai didelė jų pinigų suma yra paskiriama įvairioms iniciatyvoms užienyje gyvenančių lietuvių tarpe remti. Lietuvos gyventojai galiausiai turėtų mumyse įžvelgti ne tariamą naštą, bet įvairiapusę naudą tėvynei"- tikėdamasi tautiečių įžvalgumo išreiškė viltį Šveicarijos LB pirmininkė Jūratė Caspersen. Nepaisant neprilygstamos reprezentacinės užsienyje gyvenančių ir Lietuvos vardo populiarinimo labui visuomeniniu pagrindu dirbančių lietuvių funkcijos, vien oficialiais banko pavedimais į Lietuvą grižtantys pastarųjų pinigai ženkliai viršiją valstybės į jų veiklą investuotą sumą.

Plačiai ir karštai diskutuotas dvigubos pilietybės klausimas: „Jeigu Lietuva atsisako suteikti mums konstitucijoje užfiksuotą prigimtinę teisę būti lietuvos piliečiais, nesistengia sudaryti geresnių sąlygų aktyviam dalyvavimui politinėje erdvėje, tuo atskirdama mus nuo Lietuvos piliečių, kas tuomet mus dar skatina ir toliau aktyviai prisidėti prie jos gerovės?" - skatindama efektyviau spręsti šiuos LR Vyriausybės vilkinamus užsienio lietuviams opius klausimus sakė PLB valdybos pirmininkė R. Narušienė.

Lietuvai išrinkus naują Seimą bei prieš keletą mėnesių suformavus naują LR Vyriausybę, ypatingas dėmesys buvo skirtas naujosios Vyriausybės strategijai užsienyje gyvenančių lietuvių atžvilgiu. Bene didžiausio dėmesio ir skirtingiausių vertinimų sulaukė TMID reaorganizavimo problematika: „Viena ministerija negali pilnai atstovauti išeivijos interesams. Jeigu mes išties esame laikomi lietuvių tautos dalimi, tuomet, lygiai kaip ir Lietuva, turime būti atstovaujami visų ministerijų" - nepritardama LRV sprendimui naujai suformuotą Užsienio lietuvių reikalų departamentą paversti tiesiogiai pavaldžiu Užsienio reikalų ministerijai sakė PLB valdybos pirmininkė. Šis LRV nutarimas, sukėlęs nemažą užsienio lietuvių nepasitenkinimą, vigi, pasak ministro, atšaukiamas nebus.

Tačiau atsižvelgdamas į vis didėjantį užsienio lietuvių poreikį iškelti pastarųjų bendradarbiavimą su LR į aukščiausią vykdomosios valdžios lygį, ministras pristatė naują, LR Vyriausybės ketinamos įkurti Užsienio lietuvių reikalų tarybos projektą. PL Bendruomenių pritarimo šiai iniciatyvai atveju, užsienio lietuvių reikalų taryba taptų aukščiausio lygio institucija, vadovaujama Ministro Pirmininko, kuri numatytų valstybės strategines veiklos kryptis užsienio lietuvių atžvilgiu ir koordinuotų visų žinybų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais, veiklą. Šią tarybą sudarytų aštuonių ministerijų ministrai bei aštuoni PL Bendruomenių atstovai. Sesijų metu buvo išsamiai aptartas šis ministro pasiūlymas, drauge išsiaiškinta aparato veikimo logika bei pradėta ieškoti būdų skirti bendruomenių atstovams.

Šis Europos Lietuvių Bendruomenių pirmininkų suvažiavimas - jau trečias pastarųjų metų tokio pobūdžio renginys, suteikiantis unikalią progą Europos lietuvių bendruomenių atstovams kartu su įvairių LR institucijų vadovais betarpiškai aptarti Lietuvai ir jos išeivijai opias temas ir koordinuoti savo veiksmus ieškant optimalių sprendimų.

Informacija paimta iš puslapio ELKC.org