Septintoko Marko Archongorodskio laiškas Kalėdų seneliui
Baltučiu takučiu su maišu ant pečių
Kailinėliais baltais vaikšto šaltis rytais
Vakarais ir dienomis šalto vėjo pėdomis
Jo ledinė lazda ir pukuota barzda
Akiniai dideli, šaltis mato toli
Kaip ten žaidžia vaikai, ar jie geri draugai
Ar tėvų klauso gerai, ar jie mokosi gerai
Jei gerai - linksmas jis pasibels į duris
Dovanėlių atneš. Gausi tu, gausiu aš, bet iš pradžių, geriau būtų, kad aš.